Nesaugumas dėl darbo apibūdina darbuotojo suvokiamą grėsmę darbo tęstinumui arba reikšmingiems darbo aspektams, pavyzdžiui, atlyginimui, darbo laikui ar pareigoms. Tai nėra faktinė situacija, o subjektyvus patyrimas, kuris gali kilti net ir esant formaliam darbo stabilumui.

Skiriamos dvi pagrindinės nesaugumo formos:

• kiekybinis nesaugumas – baimė prarasti darbo vietą
• kokybinis nesaugumas – nerimas dėl darbo sąlygų, karjeros galimybių ar statuso prastėjimo

Kodėl kyla nesaugumas dėl darbo?

Nesaugumas dėl darbo dažniausiai kyla dėl:

• organizacinių pokyčių (restruktūrizacijos, atleidimų)
• ekonominio neapibrėžtumo
• laikino ar nestabilaus užimtumo
• neaiškios komunikacijos organizacijoje
• darbo skaitmenizacijos ir automatizacijos

Tokiose situacijose darbuotojai gali jausti kontrolės stoką ir didesnį psichologinį stresą.

Su kuo susijęs nesaugumas dėl darbo?

Nesaugumas dėl darbo glaudžiai susijęs su:

• padidėjusiu stresu ir nerimu
• prastesne psichologine ir fizine sveikata
• mažesniu pasitenkinimu darbu
• sumažėjusiu įsitraukimu
• perdegimo rizika

Ilgalaikis nesaugumo jausmas gali turėti neigiamų pasekmių tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

Nesaugumo dėl darbo poveikis organizacijoms:

Nors kartais manoma, kad nesaugumas gali skatinti pastangas, tyrimai rodo, jog ilgainiui jis:

• mažina darbuotojų motyvaciją
• silpnina pasitikėjimą organizacija
• didina darbuotojų kaitą
• blogina darbo kokybę ir bendradarbiavimą

Kodėl svarbu apie tai kalbėti?

Nesaugumas dėl darbo yra psichologinis rizikos veiksnys, kurį organizacijos gali ir turėtų valdyti. Aiški komunikacija, sąžiningi sprendimai ir darbuotojų palaikymas padeda mažinti neapibrėžtumą ir stiprinti darbuotojų gerovę bei pasitikėjimą.

Pagrindiniai ištekliai nuotolinio darbo tema